Dažnai užduodami klausimai

Kokios žaliavos naudojamos pažangiųjų biodegalų gamyboje? Ar gali būti naudojamos visos ekonominėje veikloje susidarančios atliekos?
Pagrindinę žaliavą pažangiųjų biodegalų gamyboje sudaro žemės ūkyje bei pramonėje susidarančios bioskaidžios atliekos ir produktai: gyvulių mėšlas, žaliosios atliekos, energetiniai augalai. Atliekos tvarkomos laikantis įstatymų ir griežto reguliavimo šiai sričiai. Pažangiųjų biodegalų gamyba leidžia spręsti organinių atliekų problemą kartu sukuriant naujus aplinkai draugiškus produktus.
Kaip vyksta pažangiųjų biodegalų gamyba? Ar jos metu nesusidaro kenksmingos medžiagos?
Biodujų gamyboje vyksta natūralūs gamtos procesai – puvimas. Tai labai panašus procesas į sodo atliekų kompostavimą. Svarbiausias skirtumas yra tai, jog šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra surenkamos ir iš jų pagaminami pažangieji biodegalai.

Atliekos tokioje jėgainėje yra perdirbamos be deguonies (anaerobiniu būdu). Tai yra natūralios fermentacijos procesas, kurio metu mikroorganizmai skaido organines atliekas. Visa tai vyksta modernių įrenginių pagalba, procesas yra automatizuotos, naudojamos stebėjimo sistemos.
Kokią įtaką tokie projektai turi aplinkai ir šalia gyvenančioms bendruomenėms?
Tokio modernaus pavyzdinio žiedinės ekonomikos objekto atsiradimas gyvenvietėje gali paskatinti kurtis ir kitus aukštųjų technologijų verslus, kuriamos naujos aukštesnės kvalifikacijos darbo vietos darbui atsinaujinančios energetikos sektoriuje.
Kaip kontroliuojami nemalonūs kvapai tokiuose objektuose?

Žaliavos vežamos uždaru transportu

Organinės atliekos iš ūkių, maisto pramonės į objektą transportuojamos uždarose transporto priemonėse. Taip yra valdomi ir nemalonūs kvapai ir užtikrinama, kad organinės atliekos neprarastų būtinųjų naudingų savybių biodujų gamybai.

Sandėliavimo patalpa nuolat valoma filtru

Atvežus žaliavas į objektą, jos sandėliuojamos uždaroje patalpoje. Ši patalpa nuolat valoma moderniu biologiniu filtru, kad nemalonūs kvapai nepatektų į aplinką.

Žaliavos tokiame objekte sandėliuojamos tik trumpajam laikotarpiui. Į gamybos liniją paprastai atvežamos 3-5 dienų atsargos, kurios iškart keliauja į uždarus bioreaktorius perdirbimui.

Žaliavos perdirbamos anaerobiniu būdu

Bioskaidžios organinės atliekos iš žemės ūkio, pramonės sektorių yra perdirbamos anaerobiniu būdu, t.y., be deguonies visiškai uždaruose bioreaktoriuose. Tai – natūralios fermentacijos procesas, panašus į kompostavimo procesą. Jo metu modernių įrenginių pagalba mikroorganizmai skaido organines atliekas. Taip išsiskiria biodujos, kurios technologijų pagalba paverčiamos biometanu – aplinkai draugiškomis dujomis.

Visa pažangiųjų biodegalų gamybos linija yra uždara – nuo žaliavų patekimo į liniją, iki biodujų valymo įrenginių, į kuriuos dujos pateks uždarais vamzdynais. Gamybos linija valdoma automatizuota sistema, kuri fiksuoja gamybos nuokrypius ir gedimų atveju automatiškai sustabdo veiklą.

Po gamybos likusi medžiaga – organinės bekvapės trąšos

Iš atliekų išskyrus metano dujas ir pašalinus sieros junginius, dėl kurių ir sklinda nemalonus kvapas, lieka bekvapė organinė medžiaga. Tai yra ekologiškos bekvapės organinės trąšos. Jos yra itin vertinamos ūkininkų. Jos turi daug vertingų dirvožemiui savybių, todėl toliau naudojamos žemės ūkyje.

Iki patekimo į ūkius, skystos trąšos po biodujų proceso bus saugomos sandarioje lagūnoje, o kieta trąša – pastato viduje. Taip suvaldomos bet kokios nemalonių kvapų rizikos, o taip pat užtikrinama tvarkinga aplinka objekto teritorijoje.

Kaip kontroliuojamas transportuojamų žaliavų kiekis vietiniais keliais?

Žemės ūkio atliekų transportavimas yra griežtai reglamentuota veikla. Kiekvienas transporto krovinys, dar prieš patekdamas į gamyklą, turi būti suvestas į vieningą gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistemą – GPAIS.

Atvykusios atliekos yra pasveriamos, patikrinamos ir jų kiekiai yra pateikiami Aplinkos apsaugos agentūrai bei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Nuo transportavimo pradžios iki pabaigos ši veikla yra giežtai prižiūrima.

Kam reikalinga biodegalų gamyba? Kuo skiriasi pažangieji biodegalai?
Tiek biodegalai, tiek ir pažangūs biodegalai yra gaminami iš organinės kilmės medžiagų (augalų, organinių atliekų). Tai yra žalioji alternatyva naftos produktams siekiant mažinti jų naudojimą ir skatinti atsinaujinančių išteklių panaudojimą taip kuriant švaresnę aplinką.

Įprasti biodegalai yra gaminami iš įvairių maistinių kultūrų (cukraus, rapsų ir pan.). Tokie biodegalai, nors ir geresni nei naftos produktai, vis tiek turi neigiamą poveikį aplinkai. Žaliavų auginimas biodegalų gamybai neprisideda prie pavojingų šiltnamio efektą kuriančių dujų kiekio mažinimo, o jų išgavimui naudojamos žaliavos, kurios galėtų būti panaudotos kitur (pvz. maistui ar pašarams).

Pažangieji biodegalai gaminami iš bioskaidžių atliekų, susidarančių žemės ūkio, maisto gamybos sektoriuose. Tai - organinės kilmės atliekos, kurios nekonkuruoja su maistinėmis kultūromis. Kartu tai leidžia spręsti atliekų problemą, jas panaudojant naujų produktų sukūrimui. Todėl tai yra aplinkai draugiškesnis biodegalų išgavimo būdas.
Kaip parenkama lokacija tokiems projektams?
Siekiant įgyvendinti valstybės išsikeltus tikslus sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, tokio tipo projektams geriausia kurtis mažiau urbanizuotose vietovėse, kuriose yragausu dirbamų žemės plotų, regionas turtingas tiek žemės, tiek ir gyvulininkystės ūkiais, pramonėje susidarančiomis bioskaidžiomis atliekomis.
Kaip tokiuose objektuose kontroliuojamos nelaimingų incidentų rizikos?
Dažniausiai biodujose metano būna nuo 55 iki 70%, anglies dvideginio – nuo 30 iki 45%, vandenilio – iki 1% ir sieros vandenilio iki 3%. Biodujos yra gamtos ciklo dalis, todėl likęs po biodujų valymo grynasis anglies dioksidoišmetimas į atmosferą yra nulinis, o pačios biodujos nėra sprogios. Sprogumo rizika pažangiųjų biodegalų gamykloje yra žema. Siekiant išvengti viršslėgio bioreaktoriuose būna montuojama dviejų pakopų apsaugos sistema. Dujų nuotekio rizika valdoma nepertraukiamai veikiančių monitoringo sistemų.
Esant išskirtinėms sąlygoms, kai dėl galimo biodujų pertekliaus (jei sutriktų dujų tiekimas į magistralinį dujotiekį), perteklinės biodujos kaupiamos atskiroje biodujų talpykloje arba deginamos avariniame fakele. Fakelas aprūpintas patikima nenutrūkstamo veikimo elektrine uždegimo sistema.
Kur dedamos po biodegalų išgavimo proceso likusios medžiagos?

Iš atliekų išskyrus metano dujas ir pašalinus sieros junginius, dėl kurių ir sklinda nemalonus kvapas, lieka bekvapė organinė medžiaga.

Tai yra ekologiškos bekvapės organinės trąšos. Jos yra itin vertinamos ūkininkų. Jos turi daug vertingų dirvožemiui savybių, todėl toliau naudojamos žemės ūkyje.

Ar Lietuvoje jau yra įgyvendintų pažangiųjų biodegalų projektų?

Tokio tipo pažangiųjų biodegalų jėgainių Lietuvoje nėra.

Europoje yra virš 800 pažangiųjų biodegalų gamybos projektų, kasmet skaičius dvigubėja.

Valstybėms aktyviai ieškant, kaip spręsti vis aktualesnę klimato kaitos problemą, tokių projektų artimiausiais metais atsiras ir visoje Lietuvoje.